Septintos klasės lietuvių kalbos ir literatūros dalyko struktūra, ugdomi gebėjimai, mokymosi proceso organizavimas.

 

        VII KLASĖS LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS PAMOKŲ ILGALAIKIS PLANAS

UGDYMO PROCESO TRUKMĖ – 37 savaitės.

PAMOKŲ SKAIČIUS: 185 pamokos per savaitę.

Kalbos sistemos pažinimui skiriamos 83 pamokos.

Kalbos vartojimo ugdymui skiriamos 29 pamokos.

Literatūriniam ugdymui skiriamos 74 pamokos.

Pamokų metu taikomas kriterinis, diagnostinis, apibendrinamasis, kaupiamasis ir formuojamasis vertinimas atsižvelgiant į darbo formas, pamokos uždavinius, mokinių galimybes. 

Kriterinis vertinimas  (kontrolinis darbas) vykdomas baigus tam tikrą kalbos sistemos pažinimo irvartojimo pamokų ciklo dalį, skyrių, taip pat literatūros pamokų metu baigus kurso temą. 

Diagnostinis vertinimas taikomas mokslo metų pradžioje ir viduryje siekiant įvertinti mokinių žinias ir pasiekimus, detalizuojant tolimesnes mokymo(si) veiklas. Diagnostinio vertinimo rezultatai pažymiu į dienyną nėra vertinami, tai vienas iš būdų padėti mokiniui planuoti tolimesnę individualią pažangą.

Apibendrinamasis vertinimas taikomas formaliai patvirtinti mokinio žinias ir gebėjimus baigus visą dalyko programą. 

Personalizuotas kaupiamasis vertinimas – informacijos apie mokinio įvairias veiklas, mokymosi pasiekimus ir (ar) asmeninę pažangą kaupimas suminiais balais. Kaupiamasis vertinimas taikomas vertinant mokinio kasdienį darbą pamokų metu ir atliekant namų darbus, paskirtas individualias užduotis ir yra taikomas siekiant suteikti mokiniams objektyvų grįžtamąjį ryšį apie mokininio mokymosi patirtį, pasiekimus ir asmeninę ūgtį. Už kiekvieną paskirtą užduotį mokinys gali gauti po vieną balą (1 balas – teisingai atlikta daugiau nei pusė paskirtos užduoties, 0,5 balo – teisingai atlikta mažiau nei pusė paskirtos užduoties, 0 balų – užduotis neatlikta). Kaupiamojo vertinimo pažymys, konvertuotas į dešimtbalę sistemą, rašomas į dienyną už 20 atliktų mokytojo paskirtų užduočių. Kaupiamojo vertinimo užduotys mokiniams parenkamos pagal jų asmenines raidos galimybes ir optimalų tempą. 

Formuluojamasis vertinimas – taikomas kiekvienos pamokos metu, pažymiu į dienyną nevertinamas, skirtas mokinio darbo įsivertinimui ir sėkmingai refleksijai.

Ką per šiuos metus turite išmokti? 

7 klasės lietuvių kalbos ir literatūros dalyko programą baigusių mokinių gebėjimai

Mokinių gebėjimų aprašas parengtas remiantis Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrąja programa, Patvirtinta LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymu 2016 m. sausio 25 d. Nr. V-46.

	Kalbėjimo ir klausymo gebėjimai
Komunikavimas	Kalba girdimai ir aiškiai, adresatui tinkamu ir suprantamu tempu, taisyklinga bendrine lietuvių kalba. Vertina klausomo arba stebimo ir klausomo teksto turinį, raišką, kalbėjimo kultūrą ir geba išsakyti savo požiūrį žodžiu ar raštu. Geba inicijuoti, plėtoti, kultūringai pertraukti pokalbį ar jo išvengti, išreikšti ir pagrįsti savo požiūrį, pritarti ar prieštarauti; atsižvelgdami į kalbėjimo situaciją ir adresatą, mokytojo padedami pasirenka kalbinę raišką. Aptaria jų amžiui tinkamas problemas poromis ar grupėmis, geba kartu priimti sprendimą, tinkamai bendraudami žodžiu ar raštu. Geba pasakyti kalbą bendraamžiams. Geba parašyti dalykinį laišką (ir el. laišką), tinkamai bendrauja telefonu.
Atpasakojimas ir pristatymas	Gali glaustai atpasakoti siužetą, laikydamiesi kūrinio kompozicijos ir įvykių sekos. Atmintinai skaito eilėraščius, prozos ir dramos ištraukas, geba aiškiai, raiškiai, sklandžiai perteikti prasmę. Pasirengia ir pristato kūrinį mokytojo nurodytu ir / ar pasirinktu aspektu. Geba taikyti pristatymo strategijas. Pasirengia ir pristato savarankiškai perskaitytą knygą.
Teksto suvokimas	Atpažįsta pagrindinius tekstų tipus, jų savybes ir paskirtį; supranta skaitomus, girdimus ar stebimus įvairios paskirties tekstus ir geba juos kritiškai įvertinti. Nurodo dalykinio, publicistinio, eseistinio teksto temą, problemas, pagrindinę mintį, pateikia teksto santrauką; nurodo, ko tekste nesuprato. Nurodo teksto autoriaus tikslą ir paaiškina, iš ko jis atpažįstamas; paaiškina, kaip skirtinguose tekstuose pagrindžiami teiginiai, ir pasiremia pavyzdžiais iš teksto; atpažįsta ir paaiškina skirtingus požiūrius. Nurodo teksto funkcinį stilių ir vartojimo sferą, atpažįsta ir geba paaiškinti kalbinės raiškos ypatumus. Atpažįsta ir tikslingai vartoja įvairias stilistines ir retorines kalbinės raiškos priemones, geba paaiškinti jų paskirtį; paaiškina žodžių ir frazių reikšmę tekste, skiria tiesioginę ir perkeltinę reikšmę. Vartoja programoje numatytus lingvistinius ir teksto analizės terminus.
Literatūros (kultūros) pažinimas	Skaito literatūros kūrinius sklandžiai ir raiškiai, paisydami literatūros rūšių, žanrų skirtybių ir vertina skaitymą kaip prasmingą veiklą. Per metus yra perskaitę ne mažau kaip šešis meniškai vertingų, 7–8 klasėms rekomenduojamų ar savarankiškai pasirinktų skirtingų žanrų lietuvių ir užsienio literatūros knygų, jomis remdamiesi geba formuotis dorovines bei estetines nuostatas ir plėtoti skaitymo įgūdžius. Supranta ir vertina skirtingus požiūrius, įžvelgia juos literatūros kūriniuose, vertina skirtingas idėjas ir raiškos būdus. Gali pasakoti ir kalbėtis apie perskaityto kūrinio autorių, siužetą, veikėjų charakterius, problemas, kūrinio pagrindinę idėją ir lyginti su kitais kūriniais. Argumentuotai išreiškia savo požiūrį kalbėdami ir rašydami, glaustai atpasakoja kūrinio siužetą, svarsto apie kūrinį, rašo kūrybinius skirtingų žanrų darbus. Analizuoja ir interpretuoja literatūros kūrinius, supranta juos kaip skirtingų istorijų ir žmonių santykių, jausmų ir vertybių šaltinius. Aptaria gamtos ir žmogaus gyvenimo ciklo sampratą liaudies dainose, nurodo dainų žanrus, pagrindinius vaizdinius. Gali paaiškinti lietuvių literatūros ir tautosakos kultūrinę reikšmę.
Kalbėjimo ir klausymo gebėjimai	Gali paaiškinti lietuvių liaudies dainų vertę ir dainiškąją tradiciją, laisvės kovų (sukilėlių ir partizanų) literatūrą, Lietuvos praeities vaizdavimą XIX–XX a. literatūroje, tremties ir holokausto patirčių liudijimus. Gali papasakoti apie Lietuvos kultūros asmenybes.
Kūrinio visumos supratimas	Skaitymo strategijos Formuluoja skirtingų tipų klausimus iš perskaityto teksto; atsako į faktinius, dedukcinius ir analitinius iš tekstų suformuluotus klausimus. Pagrįsdami savo teiginius naudojasi teksto pavyzdžiais ir citatomis. Kūrinio meninės raiškos aptarimas Aptaria kūrinio grafines, fonines, leksines ypatybes. Atpažįsta tekstuose ir vartoja epitetus, palyginimus, metaforas. Paaiškina liaudies dainų, eilėraščių, prozos ir dramos meninės kalbos vaizdingumą, perkeltines prasmes. Kūrinio vaizduojamojo pasaulio suvokimas Apibūdina kūrinio laiką ir vietą, išskiria svarbius įvykius, apsvarsto priežasčių ir pasekmių ryšius; apibūdina, remdamiesi tekstu, veikėjų išvaizdą, charakterio ir elgesio ypatybes, analizuoja veikėjų ryšius, vertina ir lygina jų reiškiamas vertybes su humanistinėmis ir demokratinėmis vertybėmis. Aptaria poezijos vaizduojamąjį pasaulį, lyrinio veikėjo būsenas, lyrinį vyksmą. Kūrinio prasmių supratimas Nurodo svarbiausias kūrinio idėjas, aptaria svarbiausius įvykius, veikėjus, jų problemas ir vertybes. Suformuluoja kūrinio temą, problemą ir pagrindinę mintį. Kūrinio interpretacija Remdamiesi visu kūriniu ar kūrinio ištrauka, vertina kūrinį, išsako ir pagrindžia savo nuomonę, pateikia tinkamus pavyzdžius iš teksto, sieja juos su asmenine patirtimi. Žodyno plėtimas Ieško informacijos, aiškindamiesi nežinomų žodžių reikšmes, ir išmoksta tuos žodžius vartoti.
Literatūros teorijos sąvokų vartojimas	Supranta sąvokas ir jas vartoja, aptardami literatūros kūrinius. Literatūros rūšys, žanrai, tipai Rūšis, žanras. Epas, epiškumas, pasaka, pasakėčia, legenda, baladė, romansas, poema, apsakymas, novelė, romanas. Lyrika, lyrizmas, sutartinė, liaudies daina, lyrinis eilėraštis, poema. Komizmas, humoras, satyra. Drama, dramatizmas, tragedija, tragizmas, komedija, komizmas. Kūrinio prasmių lygmuo Tema, problema, idėja, vertybės. Kūrinio vaizduojamasis pasaulis Laikas ir vieta, pasakotojas, veikėjai, charakteriai, siužetas, ekspozicija, intriga, konfliktas, atomazga, monologas, dialogas, remarka. Kūrinio meninė raiška Rimas, ritmas, aliteracija, asonansas, epitetas, įasmeninimas (personifikacija), pakartojimas, metafora, ironija, retorika.
Teksto kūrimas	Rašo kūrybinius darbus, išreikšdami mintis ir jausmus sklandžia, aiškia, turtinga kalba. Geba išdėstyti savo požiūrį į įvykius, reiškinius ar tekstus, jį pagrįsti asmenine patirtimi, grožiniais ir negrožiniais tekstais. Sėkmingai naudojasi įvairiais informacijos šaltiniais, įskaitant žodynus ir elektroninius šaltinius, randa reikalingą informaciją, geba ją kritiškai vertinti, atsirinkti ir tinkamai ja pasinaudoti. Savais žodžiais atpasakodami turinį ar perfrazuodami, tiksliai perteikia kitų asmenų požiūrį, nurodo jų duomenis
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys	Geba paaiškinti lietuvių kalbos santykį su kitomis baltų kalbomis ir indoeuropiečių kalbų šeima, gali nurodyti keletą kitų šios šeimos šakų ir paminėti kelias joms priklausančias kalbas. Remdamiesi skaitytais tekstais apie seniausius rašytinius lietuvių kalbos šaltinius, gali paaiškinti jų reikšmę lietuvių kultūros raidai. Nagrinėdami rašytinių šaltinių pavyzdžius, gali nurodyti XVI–XIX a. ir dabartinės kalbos skirtumus, geba naudotis įvairiais žodynais. Skiria pagrindines kalbotyros šakas..
Fonetikos, kirčiavimo ir morfologijos žinių taikymas, taisyklinga tartis ir rašyba	Gali paaiškinti ir kalbėdami moka taikyti bendrąsias daiktavardžių, veiksmažodžių, veiksmažodinių formų, prieveiksmių tarties ir kirčiavimo taisykles. Geba naudotis kirčiavimo žodynais, elektroninėmis kirčiuoklėmis. Nurodo skaitvardžio, įvardžio ir prieveiksmio gramatinius požymius, taisyklingai šias kalbos dalis vartoja, rašo bei kirčiuoja. Atpažįsta neasmenuojamąsias veiksmažodžio formas (dalyvį, pusdalyvį, padalyvį), nurodo jų gramatinius požymius, tinkamai vartoja, rašo ir kirčiuoja.
Sintaksės žinių taikymas, taisyklinga skyryba	Geba nurodyti kalbos ir sakinio dalių skirtumus, nagrinėti sakinį sakinio dalimis. Gali paaiškinti pagrindinio ir priklausomojo žodžio jungimo būdus (valdymą, derinimą ir šliejimą). Taiko privalomąsias vienarūšių ir aiškinamųjų sakinio dalių, lyginamųjų posakių, kreipinių, įterpinių ir elementarios struktūros prijungiamųjų sakinių skyrybos taisykles. Geba vartoti ir skirti tiesioginę kalbą.