Teksto tipų būdingieji bruožai ir skirtumai

 

Teksto kūrimo ir analizės pamokoms jau nuo pirmosios klasės skiriama daug ugdymo proceso laiko. Tačiau, norint sistemingai ir sėkmingai ugdyti gebėjimą kurti rišlų tekstą, pirmiausia būtina išmokyti mokinį skirti skaitomo ar rašomo teksto tipą. Tik tokiu būdu mokinys, kaip jaunasis autorius, išmoksta laikytis nuoseklaus minčių dėstymo modelio. Mokinio gebėjimas kurti sklandų kiekvieno tipo tekstą yra ir pamatas pagrindiniam mokinių kalbinio ugdymo gebėjimų brandos patikrinimui – mokykliniam rašiniui.

    Pagal bendrąją lietuvių kalbos ir literatūros dalyko programą pirmąjį pagrindinio ugdymo koncentrą baigę mokiniai jau turi gebėti atpažinti, analizuoti ir patys kurti skirtingus teksto tipus. Lietuvių lingvistikoje tekstai skirstomi pagal seniausią, iš stilistikos ir retorikos atėjusią, tradiciją. Pagal Aristotelio veikalus skiriami trys pagrindiniai teksto tipai: pasakojimas, samprotavimas ir aprašymas. Lietuvių mokslininkų teksto lingvistikos tyrinėjimų tikrai netrūksta, internete lengvai pasiekiama gausybė lingvistų straipsnių tekto tipų tema. Tačiau kartais skaityti ilgą mokslinį straipsnį nėra laiko, tad pateikiu trumpą teksto tipų turinio ir raiškos požymių lentelę. 

	Pasakojimas	Aprašymas	Samprotavimas
Semantinis branduolys (adresanto komunikacinė intencija)	Istorija, įvykis, nutikimas.	Juslėmis suvokiamas aplinkinis pasaulis ir jo vaizdai (aplinka, objektai, veikėjai).	Mintys, tezės, teiginiai, kuriuos reikia paaiškinti, įrodyti nuomonės teisingumą.
Teksto kompozicija	Teksto dalis sieja priežastiniai laiko santykiai.   Būdingoji struktūra: įvykio pradžia, jo vystymasis, pabaiga .	Sudedamųjų dalių eilės tvarką nurodo erdvės santykiai.   Būdingoji struktūra: bendras įspūdis, detalizacija, išvada / apibendrinimas.	Teksto kompoziciją lemia priežasties–pasekmės santykiai (loginiu keliu, aiškinant, svarstant ir argumentuojant prieinama prie bendro sprendimo / išvados).   Būdingoji struktūra: bendras teiginys, jį įrodantys arba atmetantys argumentai, apibendrinimas.
Raiška	Vyrauja būtojo kartinio ir dažninio laikų formos. Ypatingą reikšmę turi veiksmažodžiai, kuriais nusakomos laiko ir veiksmo plėtotei svarbios detalės. Kalbinei raiškai svarbios įvairios stiliaus figūros, kartojimo priemonės.	Vyrauja esamojo laiko formos. Kalbinei raiškai ypač svarbios įvairios stiliaus figūros (dažniausiai nurodančios objekto ypatybę, pvz.: epitetai, vaizdingi palyginimai, metaforos ir pan.).	Vyrauja esamojo laiko formos. Ypatingą argumentacijos lauką formuoja emocinės ir ekspresinės kalbos priemonės.