Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Svarbiausi MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO IR ĮSIVERTINIMO TVARKOS APRAŠO punktai


Mūsų progimnazijoje galioja dokumentas, apibrėžiantis mokinių vertinimo organizavimo tvarką. 
Su juo visu galite susipažinti paspaudę šią nuorodą 

https://kudirka.radviliskis.lm.lt/wp-content/uploads/2020/01/ISIVERTINIMO_TVARKA_2019.pdf


O jei skaityti ilgą tekstą sunku, nėra tam laiko, siūlau susipažinti su svarbiausiais punktais, kurių, žinoma, be išimties laikomės pamokų metu. Taigi, ištraukos 👇


II. VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI, NUOSTATOS IR PRINCIPAI

5. Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo ir įsivertinimo tikslai: 
5.1. nustatyti mokinių pasiekimų lygį bei pažangą, išsiaiškinti kiekvieno mokinio stiprybes, ugdymosi poreikius ir kartu su mokiniu bei jo tėvais (globėjais) priimti sprendimus dėl tolimesnio mokymosi žingsnių, mokiniui būtinos pagalbos; 
5.2. palaikyti mokymąsi ir teikti savalaikį atsaką (grįžtamąjį ryšį) mokiniams ir mokytojams, gerinant mokymo(si) proceso kokybę; 
5.3. apibendrinti, susumuoti atskiro mokymosi laikotarpio (baigiant trimestrą (pusmetį), mokslo metus) ar mokymosi pagal pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą rezultatus ir sertifikuoti; 
5.4. vertinti ugdymo kokybę, identifikuoti problemas ir inicijuoti reikalingus sprendimus.


8. Vertinimo principai:
8.1. pozityvumas ir konstruktyvumas; 
8.2. atvirumas ir skaidrumas; 
8.3. objektyvumas ir veiksmingumas; 
8.4. informatyvumas ir aiškumas; 
8.5. sistemingumas.

IV. 5-8 KLASIŲ MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

12. Pirmosios pamokos metu mokiniai supažindinami su dalyko vertinimo sistema bei kaupiamojo pažymio sandara ir fiksavimu. 
13. Kaupiamieji pažymiai įrašomi į dienyną ne vėliau kaip prieš 1savaitę iki pusmečio pabaigos.

17.5. mokytojai su kontrolinio (atsiskaitomojo) darbo rezultatais mokinius supažindina ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, o lietuvių kalbos ir literatūros per 7 darbo dienas, organizuoja kontrolinio (atsiskaitomojo) darbo rezultatų aptarimą ir numato tolesnį mokymą(si). Jei reikia, su mokiniu individualiai aptaria jo mokymosi sunkumus ir numato tolesnio mokymosi kryptis; 
17.6. mokinys, dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių nedalyvavęs kontroliniame (atsiskaitomajame) darbe, turi atsiskaityti sutartu su mokytoju laiku; 
17.7. jeigu mokinys per numatytą laiką neatsiskaitė, jo pasiekimai prilyginami žemiausiam 10 balų sistemos įvertinimui - „labai blogai“; 
17.8. kontrolinį darbą galima perrašyti vieną kartą; 


V. MOKINIŲ PASIEKIMŲ FIKSAVIMAS BAIGIANTIS UGDYMO LAIKOTARPIUI

25. Jei mokinys be pateisinamos priežasties praleido 50 proc. pamokų, jo įvertinimas pusmetyje negali būti teigiamas, jei mokinys neatsiskaitė už praleistą medžiagą. Mokinys turi teisę atsiskaityti sutartu su mokytoju laiku.


VI. MOKINIŲ INDIVIDUALIOS PAŽANGOS STEBĖJIMAS IR VERTINIMAS

30. Mokinio individualios pažangos vertinimas – tai dabartinių mokinio pasiekimų palyginimas su ankstesniaisiais ir daromos pažangos stebėjimas bei vertinimas. Pažanga padaryta, jei, pasikeitus ugdymo turiniui, įvertinimas lieka tas pats arba yra aukštesnis.

31. Pamokoje mokinio pažanga matuojama vertinant pamokos uždavinio rezultato atitikimą kriterijams. Mokinys pažangą padarė, jei įvykdė pamokos uždavinį. Klasės mokiniai pažangą padarė, jei pamokos uždavinį (vertinamą pagal kriterijus) įvykdė 80 proc. ir daugiau mokinių. 
32. Prioritetas teikiamas mokymąsi palaikančiam vertinimui – vertinami mokinio individualūs pasiekimai ir pažanga, nelyginama su kitų mokinių pasiekimais.
34.2. mokytojai apibendrina informaciją apie mokinio, klasės ar grupės pasiekimus bei padarytą pažangą, juos analizuoja ir, jei reikia, koreguoja ugdymo procesą; 

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

„Knyga – vaistas sielai“ idėja užklasinio skaitymo pristatymų pamokai

Ar užklasinio skaitymo pristatymų metu galime padėti mokiniams rasti būdą įveikti emocines krizes?       Pripažinkime, užklasinio skaitymo pristatymų pamokos, kuomet bendraklasiai visą pusvalandį paeiliui prieš klasę  pristatinėja knygas, keliauja į užribį.  Ir mes, lituanistai, baigiame galvas nusilaužti ieškodami to naujo, dar nepanaudoto būdo šias pamokas paįvairinti. Tad štai Jums, mano mielieji, dar vienas. Elementarus ir kasdieniškas, bet, galbūt, kieno nors dar neišbandytas.       Pirmoji idėja kilo kolegei D. Blužienei. Iš knygų mugės ji parsivežė linksmą vaisto receptą-knygos pristatymą, parodė ir man, o vėliau taip natūraliai pamąstėme atrasti progą kažką panašaus sukurti ir pamokų metu.       Jau kitą savaitę pasiūliau gabesniems mokiniams pamėginti sukurti tokį receptą. Ir va kas išėjo.      Mokinių paprašiau prisiminti jiems labiausiai įsiminusią knygą. Tuomet euristinio pokalbio ...

Teksto tipų būdingieji bruožai ir skirtumai

  Teksto kūrimo ir analizės pamokoms jau nuo pirmosios klasės skiriama daug ugdymo proceso laiko. Tačiau, norint sistemingai ir sėkmingai ugdyti gebėjimą kurti rišlų tekstą, pirmiausia būtina išmokyti mokinį skirti skaitomo ar rašomo teksto tipą . Tik tokiu būdu mokinys, kaip jaunasis autorius, išmoksta laikytis nuoseklaus minčių dėstymo modelio.  Mokinio gebėjimas kurti sklandų kiekvieno tipo tekstą yra ir pamatas pagrindiniam mokinių kalbinio ugdymo gebėjimų brandos patikrinimui –  mokykliniam rašiniui .      Pagal bendrąją lietuvių kalbos ir literatūros dalyko programą pirmąjį pagrindinio ugdymo koncentrą baigę mokiniai jau turi gebėti atpažinti, analizuoti ir patys kurti skirtingus teksto tipus. L ietuvių lingvistikoje tekstai skirstomi pagal seniausią, iš stilistikos ir retorikos atėjusią, tradiciją. Pagal Aristotelio veikalus skiriami trys pagrindiniai teksto tipai: pasakojimas , samprotavimas ir aprašymas . Lietuvių mokslininkų teksto lingvisti...